- vilduoti
- vildúoti, -úoja, -ãvo intr. linguoti, kibilduoti: Stalas vildúoja K.Būg(Ms, Slnt). Lanką negerai anttraukė, tekinis ir vilduo[ja] lygu iškleręs Žd. Grabas ant morų nešamas vildúo[ja], t. y. kibilduo[ja] į šalis, kad nesutar eisena grabnešėjų J. Važiuojant vildúo[ja] vežimas KlvrŽ. | prk.: Vildúo[ja] pašvaistės ugnys Šts. | refl.: Laivelis vildúojas Žd.
Dictionary of the Lithuanian Language.
